- pagūromis
- pagūromìs adv., pagūrõm, pagū́romis, pagū́rom Sv pasilenkus, pasikūprinus: Lėk lėk pagūrõm, kad nepamatytų! Ėr. Kol (kodėl) tu pakluonėm vis vaikštinėji pagū́rom, tartum ko tykodamas?! Dkk. Kad nudulkino naujokai miškan pagūrõm, net žemė dunda Dl. Mačiau jį paupiu pagū́rom bėgant Vžns. Pagūrõm vagys par sodą nubėgo Km. Vaikai svetimuos žirniuos eina pagūrõm Slm. Į tėvelio klėtelę pagūrom gur gur, į maišelį rugeliai pabirom šiup šiup Vaižg. Su kiekvienu jo žingsniu ščiuvo šokėjai, pagūromis skyrėsi, darė taką Stanislovui J.Balt. Pagūrõm pagūrõm atalekia Brisius nuo tiltelio Šmn.
Dictionary of the Lithuanian Language.